Maisto priedai su E raide

Dalintis

Maisto priedai lietuvojeValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje į maisto produktus dedami tik leidžiami vartoti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami. Mūsų šalyje naudojami tik Europos Sąjungos teisės aktais patvirtinti maisto priedai, o jų kiekiai griežtai reglamentuojami pagal produktų grupes.Pastaruoju metu visuomenėje suaktyvėjo diskusijos dėl maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai. Vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į raidę „E“ su numeriais maisto produktų etiketėse. Šie būgštavimai atsirado dėl informacijos apie maisto priedų savybes, jų vartojimą bei reglamentavimą stokos. 

Maisto priedų naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, pagrįsti daugiamečiais specialistų stebėjimais bei tyrimais. Visi maisto priedai praeina ilgą kelią, kol patvirtinami maisto produktų gamybai. Lietuva vadovaujasi ES šalyse galiojančiais teisės aktų reikalavimais.Į produktus dedami maisto priedų kiekiai paskaičiuojami taip, kad nekenktų žmonių sveikatai, produktą vartojant kasdien. Iki maisto priedo patvirtinimo visapusiškai ištiriamas jo toksiškumas, leidžiami naudoti tik tie priedai, kurie po ilgalaikių bandymų su gyvūnais pripažįstami nekenksmingais. Taigi maisto priedų įvertinimo procesas užtrunka ne vienerius metus. Teisės aktai nustato, kad maisto priedai nenaudojami maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus konkrečius nurodytus atvejus. Europos mokslininkų grupė, dirbanti maisto priedų, pagardų, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu klausimais, tiria galimą jų poveikį žmonių sveikatai, atlieka išsamius biocheminius, reprodukcinius, kancerogeninius, toksikologinius (ūmaus ir lėtinio toksiškumo) ir kitus tyrimus. Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Atsiradus naujiems duomenims apie neigiamą poveikį, maisto priedai vertinami iš naujo. Pavyzdžiui, pakartotinai atlikus tyrimus ir įvertinus, kad dažiklis E 128 (raudonasis G) gali kelti pavojų sveikatai, 2007 metais Europos Komisijos sprendimu jis buvo uždraustas naudoti. 

Išsamūs tyrimai parodė, kad tik vienas žmogus iš tūkstančio yra alergiškas kuriam nors maisto priedui, todėl negalima teigti, kad maisto priedai dažnai būna alergijos priežastimi. Žymiai dažniau alergines reakcijas sukelia tradiciniai maisto produktai, tokie kaip karvės pienas, medus, graikiški riešutai, šokoladas, žemuogės, kiaušiniai ir kt.

2008 m. Europos Sąjungos Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuris dar kartą įtvirtino jau esamas nuostatas dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo. Šiame teisės akte įrašyta papildoma nuostata, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai, taip pat, kad jie gali būti vadinami natūraliais tik tuomet, kai 95% medžiagų yra gamtinės kilmės. Maisto priedai neturi kenkti sveikatai, jų naudojimas turi būti technologiškai pagrįstas, neklaidinti vartotojo ir nemaskuoti netinkamos kokybės žaliavos. Taip pat praėjusiais metais pirmą kartą pradėtas reglamentuoti fermentų naudojimas maiste. Juos leidžiama naudoti maiste tik tuomet, kai jų poveikis nesukelia klaidingo įspūdžio apie produkto šviežumą ar natūralumą.

VMVT, vykdydama valstybinę maisto saugos ir kokybės kontrolę, daug dėmesio skiria teisingam maisto priedų naudojimui bei ženklinimui. Maisto priedų naudojimo kontrolė vykdoma gamybos ir prekybos įmonėse, maisto produktų importo metu. VMVT pareigūnai tikrina maisto priedų naudojimą įvairiuose maisto tvarkymo etapuose – atliekami gaminių laboratoriniai tyrimai, tikrinama, kad produktų etiketėse būtų pažymėti visi panaudoti maisto priedai. Tikrinimai atliekami remiantis 2 klausimynais – bendruoju ir specialiuoju. Pagal bendrąjį klausimyną tikrinama, ar įmonėje tinkamai naudojami maisto priedai ir ar vedama jų apskaita (reglamentas (EB) Nr. 852/2004). Pagal specialųjį klausimyną (VMVT kokybės kontrolės programa KT-2-2-13 „Maisto priedų valstybinė kontrolė“) atliekamas detalus patikrinimas, kaip maisto priedai ir jų naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., legalumas, naudojimo paskirtis, dozavimas, produktų, kuriems panaudoti maisto priedai, ženklinimas, tinkamumo vartoti terminas ir t.t.). 2009 metais dėl maisto priedų naudojimo buvo tikrintos gamybos ir prekybos įmonės. Pagal specialųjį maisto priedų klausimyną atlikti 342 tikrinimai, iš jų 9 atvejais nustatyti pažeidimai, kas sudarė 2,6 % . Pagal bendrąjį klausimyną atlikta 7420 tikrinimų, iš jų dėl maisto priedų naudojimo nustatyti 39 pažeidimai, kas sudarė 0,5 %. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - neatliekama maisto priedų apskaita, maisto priedai sveriami metrologiškai nepatikrintomis svarstyklėmis, pasibaigę maisto priedų tinkamumo vartoti terminai, naudojamų maisto priedų pavadinimai neįrašyti į produktų technologines korteles, neteisingai paženklinti maisto priedai produktų etiketėse. Daugiausia pažeidimų nustatyta dėl maisto priedų E 621 ir E 330 naudojimo, pavieniai pažeidimai - dėl emulsiklių, dažiklių, tešlos kildymo medžiagų apskaitos ir naudojimo. 

2010 metų sausio – vasario mėnesį gamybos ir prekybos įmonėse VMVT atliko 1411 patikrinimą. Tikrinant pagal specialųjį klausimyną, nustatytas 1 pažeidimas (sausainių gamyboje naudoti maisto priedai - antioksidantas E 322 ir emulsiklis E 475, tačiau informacija apie tai nepažymėta sausainių pakuotės etiketėje). Tikrinant pagal bendrąjį klausimyną, 2010 metais nustatyti 3 pažeidimai. Iš jų 2 pažeidimai dėl salotų ir kisieliaus gamyboje panaudotos citrinos rūgšties, kurios apskaita nebuvo atliekama ir 1 pažeidimas dėl vaikų lopšelyje - darželyje gaminto kisieliaus. Jo gamybai naudotas sirupas su saldikliais. Pagal Lietuvos higienos normą HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ kisielius nepriskiriamas nei vienai iš 16 maisto produktų grupių, kurių gamyboje leidžiama naudoti maisto priedus. Sirupų su saldikliais naudojimas lopšelyje darželyje sustabdytas.

Lietuvos maisto produktų gamintojai ir prekybininkai stengiasi įtikti vis įvairesniems pirkėjų skoniams ir poreikiams – gausina produkcijos asortimentą, įsisavina naujas technologijas, taiko modernius pakavimo būdus (pvz. naudojant pakavimo dujas). Gamybos procesų metu pagal atliekamą maisto priedų funkciją plačiai naudojami konservantai, antioksidantai, dažikliai, aromato ir skonio stiprikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, emulsikliai, saldikliai ir kiti maisto priedai. Produktų etiketėse maisto priedai žymimi raide „E“ su triženkliu ar keturženkliu skaičiumi ir nurodymu apie atliekamą funkciją arba maisto priedo pavadinimu ir nurodymu apie atliekamą funkciją (pvz. drėgmę išlaikanti medžiaga E 1520 arba drėgmę išlaikanti medžiaga propan-1,2-diolis, konservantas E 250 arba konservantas natrio nitritas, saldiklis E 420 arba saldiklis sorbitolis, tirštiklis E 462 arba tirštiklis etilceliuliozė ir kt.). Visus leidžiamus vartoti maisto priedus galima rasti Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 2004, 45-1491) 1 priede. Vartotojų skundų dėl maisto priedų VMVT gauna labai retai, lyginant su kitais nusiskundimais, tai sudaro tik apie 0,5 %. 

Remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 „Dėl maisto priedų“, maisto priedas suprantamas kaip bet kuri medžiaga, atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu. Kituose šaltiniuose maisto priedas apibrėžiamas kaip medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas, o sąmoningai dedama į maisto produktus technologiniams tikslams (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, gabenimo ar laikymo) ir tampa maisto produkto sudėtine dalimi. Minėtame reglamente išvardintos maisto produktuose bei maisto fermentuose naudojamų maisto priedų funkcinės grupės:

Saldikliai
Naudojami siekiant suteikti saldų skonį maisto produktams arba medžiagos, naudojamos saldikliuose, skirtuose pasaldinti maistą valgant.
Dažikliai
Suteikia maistui spalvą arba atstato ją, turi natūralių maisto sudedamųjų dalių ir natūralių žaliavų, paprastai nėra vartojami kaip maisto produktai ar pagrindiniai maisto produktų ingredientai. Tai preparatai, gauti iš maisto produktų ir kitų valgomų natūralių gamybos žaliavų fiziškai ir (arba) chemiškai jas ekstrahuojant, kai atrankiniu būdu išgaunami maistinių ar aromatinių sudedamųjų dalių pigmentai.
Konservantai
Prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo ir (arba) kurios apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi.
Antioksidantai
Prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo gedimo, kurį sukelia oksidacija, pavyzdžiui, riebalų gaižumo ir spalvos pakitimų.
Pagalbinės medžiagos
Naudojamos maisto priedams, kvapiosioms medžiagoms, maisto fermentams, maistingosioms medžiagoms ir (arba) kitoms medžiagoms, kurių pridedama į maisto produktus mitybos ar fiziologiniais tikslais, tirpinti, skiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti, nepakeičiant jų funkcijos (bei nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio), siekiant sudaryti geresnes sąlygas jų paruošimui, taikymui ar naudojimui.
Rūgštys
Padidina maisto produkto rūgštingumą ir (arba) suteikiančios jam rūgštų skonį.
Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
Keičiančios ar reguliuojančios maisto produktų rūgštingumą ar šarmingumą.
Lipnumą reguliuojančios medžiagos
Sumažina atskirų maisto produktų dalelių tarpusavio sulipimo galimybę.
Medžiagos nuo putojimo
Apsaugo nuo putojimo arba jį sumažina.
Užpildai
didina maisto produkto tūrį, beveik nedidindamos jo energinės vertės.
Emulsikliai
Padeda sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pavyzdžiui, aliejaus ir vandens) pastovų mišinį maisto produkte.
Emulsinimo druskos
Išsklaido sūryje esančius baltymus ir tokiu būdu padedančios vienodai pasiskirstyti riebalams bei kitiems komponentams.
Kietikliai
Išlaiko ar suteikia vaisiams ar daržovėms stangrumą ar trapumą arba sąveikaujančios su stingdikliais, skatinant ir stiprinant tirštėjimą.
Aromato ir skonio stiprikliai
Sustiprina maisto produkto skonį ir (arba) aromatą.
Putojimą sukeliančios medžiagos
Padeda susidaryti vienalytei dispersinei dujinei fazei skystame ar kietame maisto produkte.
Stingdikliai
suteikia maisto produktui gelio savybių.
Glazūros medžiagos (įskaitant užtepus)
Suteikia maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudarančios apsauginę plėvelę;
Drėgmę išlaikančios medžiagos
Apsaugo maisto produktą nuo išdžiūvimo sumažėjus drėgmei atmosferoje, arba padedančios vandenyje ištirpinti miltelius.
Modifikuoti krakmolai
Gaunami vieną ar kelis kartus chemiškai paveikus valgomąjį krakmolą, kuris galėjo būti apdorotas fiziškai arba fermentais, taip pat galėjo būti praskiestas rūgštimis ar šarmais arba išbalintas.
Įpakavimo dujos
Dujos, išskyrus orą, įleidžiamos į talpyklą prieš įdedant maisto produktą į talpyklą, dėjimo į ją metu arba jau įdėjus.
Propelentai
Inertinės dujos, išskyrus orą, išstumiančios maisto produktą iš talpyklos.
Tešlos kildymo medžiagos
Medžiagos arba medžiagų deriniai, išlaisvinantys dujas, kildinančias tešlą arba plaktą tešlą.
Izoliuojančios medžiagos
Medžiagos, sudarančios cheminius junginius su metalo jonais.
Stabilizatoriai
Padeda išlaikyti pastovią fizinę ir cheminę maisto produkto būseną; stabilizatoriai apima medžiagas, padedančias išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų vienalytę dispersiją maisto produkte, taip pat medžiagas, stabilizuojančias, išlaikančias ar sustiprinančias maisto produkto esamą spalvą, ir medžiagas, padidinančias maisto rišamąsias savybes, įskaitant baltymų skersinius ryšius, padedančius atskiras maisto dalis apjungti į atskirą naujai pagamintą produktą.
Tirštikliai
Sutirština maisto produktą.
Miltų apdorojimo medžiagos
Medžiagos, išskyrus emulsiklius, dedamos į miltus ar tešlą ir gerinančios miltų ar tešlos kepimo savybes.


Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 53:2003 ,,Leidžiami vartoti maisto priedai“, pateikiamas Lietuvoje (ir Europos Sąjungoje) leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašas. Higienos normoje visi maisto produktai suskirstyti į 16 grupių, pvz. 1 – pieno produktai ir jų pakaitalai, 2 – riebalai ir aliejai ir t. t. Kiekvienai maisto produktų grupei leidžiami naudoti tik tam tikri maisto priedai, griežtai nurodytos didžiausios jų leistinos dozės. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių sultyse jokie dažikliai neleidžiami, o nektaruose leidžiama visa eilė dažiklių. 

Klaidinga nuomonė, kad priedų yra keletas tūkstančių rūšių. Iš tiesų, naujos maisto priedų grupės sąrašas pradedamas žymėti vis kitu šimtuoju skaičiumi, todėl yra net keturženklis priedo (E1520 – drėgmę išlaikanti medžiaga) žymėjimas. Yra patvirtinta apie 360 maisto priedų rūšių . 

Įtraukiant maisto priedus į sąrašus, visada vadovaujamasi atsargumo principais, atsižvelgiama į visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius ir aplinkos veiksnius, susijusius su maisto priedų vartojimu. Sprendimai apie maisto priedų saugą priimami įvertinus visas turimas mokslo žinias ir eksperimentinius duomenis. Mokslinė informacija nuolat atnaujinama, nuolat vykdomas maisto priedų saugos pakartotinas vertinimas, kurį atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EMST). 

Vykdant maisto priedų kontrolę, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) tiriami įvairūs mėsos, žuvies, pieno produktai, vaisiai, daržovės, gaivinantys gėrimai, padažai ir kiti produktai įvairių konservantų, saldiklių, kitų priedų koncentracijoms nustatyti. NMVRVI visi tyrimai atliekami tik akredituotais metodais. Akredituota 15 metodų maisto priedams atskirose maisto produktų grupėse nustatyti, 10 metodų maisto priedų grynumo kriterijams nustatyti. Taip pat tiriami maisto priedų saugos parametrai (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris ir kt.). Institute nuolat diegiami nauji tyrimo metodai. Ypatingas dėmesys skiriamas importuotos iš trečiųjų šalių produkcijos ištyrimui.

NMVRVI tiriami įvairūs konservantai – sorbo rūgštis E200, kalio sorbatas E202, benzoinė rūgštis E210, natrio bezoatas E211, sieros dioksidas E220, ortofenilfenolis E231, tiabendazolas E233, natrio nitritas E250, natrio nitratas E251, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis E330, saldikliai sacharinas E954, aspartamas E951, acesulfamas K E 950, ciklamatas E952, kt., aromato ir skonio stipriklis glutamo rūgštis E620, mononatrio glutamatas E621 ir kt.
Analizuojant 2006 - 2009 m maisto priedų laboratorinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad neatitikusių reikalavimų procentas svyruoja nuo 1 iki 1,5. Vykdant valstybinę kontrolę, 2009 m atlikti 135 maisto priedų tyrimai, neatitikusių reikalavimų atvejų nenustatyta (2006 m atlikta 132 tyrimai, 2 atvejai neatitiko reikalavimų, 2007m – 259 tyrimai, 4 neatitiko, 2008 m – 288 tyrimai, 3 neatitiko reikalavimų). 

Atliekant maisto tvarkymo įmonių patikrinimus 2009 metais, nenustatyta, kad naudojami neleistini maisto priedai, ar naudojami didesnės koncentracijos, nei leidžiama. 

Už tinkamą maisto priedų naudojimą gamyboje bei jų žymėjimą produktų etiketėse atsakingi gamintojai. Vienareikšmio atsakymo, kaip suderinti maisto priedų naudą ir riziką nėra, šio atsakymo ieško visų šalių mokslininkai, medikai, mitybos specialistai. 
Gamintojai patys tvirtina gaminamų produktų receptūras. Vartotojai gali pasirinkti kokius produktus pirkti, įvertinę ženklinimo etiketėse nurodytą  sudėtį. Be abejonės, ekologiškas maistas yra sveikiausias. Tačiau produktai, kurių gamyboje maisto priedai panaudoti tinkamai, nekelia grėsmės sveikatai, ilgiau išsilaiko, suteikia jiems norimą spalvą, aromatą, pagerina išvaizdą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat agituoja Lietuvos maisto produktų gamintojus teikti rinkai kuo natūralesnius produktus, kad juose būtų kuo mažiau maisto priedų su „E“ arba  ieškotų galimybių visai jų nenaudoti. 

Lietuvoje (ir Europos Sąjungoje) leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašas

 

Įsikalbėtos ligos. Būna ir taip!

Dalintis

Publikuota: 2012 rugsėjo 21d.  00:26  http://www.15min.lt

Jie visada su savimi turi ligos istoriją, šūsnį įvairių sveikatos tyrimų pažymų ir yra įsitikinę, kad serga kokia nors neįtikėtinai  baisia liga. Vieni juos vadina pernelyg liguistais, kiti – nervingais, o  gydytojai – sunkiais pacientais. Kas jie tokie? Tai – hipochondrikai.

 Gydytojas ir pacientė>

 

Fotolia nuotr. / Gydytojas ir pacientė

Liguistas, bet nebūtinai  ligonis

Hipochondrija – psichosomatinis sutrikimas, kai  fiziškai sveikiems žmonėms gilūs dvasiniai konfliktai ir įsišaknijusi baimė pasireiškia įkyrių minčių apie ligas forma. Asmuo įsitikinęs, kad sunkiai serga.  Ir visai nesvarbu, kad gydytojai ir daugybė tyrimų rezultatų teigia priešingai. Šis žmogus beveik neabejoja – visi jie klysta.

Vieni hipochondrikai bijo bet kokios ligos. Jie  priskiria sau visus tyčia ar netyčia medicininiuose straipsniuose perskaitytų ar  pokalbio metu nugirstų ligų simptomus ir mina gydytojų kabinetų slenksčius  ieškodami ligos. Kiti šventai tiki, kad serga konkrečia liga ir eina iš vieno  gydytojo kabineto į kitą ieškodami savo nuogąstavimo patvirtinimų. O dar kiti  atsisako eiti pas gydytojus, nes yra įsitikinę, kad jų liga – nepagydoma.

Labai dažnai hipochondriją lydi klinikinė depresija ir įvairios fobijos. Moterys nuo jos kenčia dažniau nei vyrai. Būna,  kad hipochondrinės idėjos turi tam tikrą kryptingumą. Pavyzdžiui, moteris, kuri  bijo likti nevaisinga, gali skųstis skausmais apatinėje pilvo srityje ar net  justi nėštumo požymius.

Lakios vaizduotės vaisius

Ekspertai sako, kad beveik pusė pacientų pas  juos ateina skųsdamiesi ligomis, kurioms nėra jokio pagrįstumo. Jie švaisto  brangų specialistų ir savo pačių laiką, eikvoja nemažas lėšas kasdieniams  sveikatos tikrinimams, įvairiems testams ir nereikalingoms chirurginėms  intervencijoms. Bet tik pabandykite užsiminti, kad jų negalavimai išsigalvoti,  ir tapsite pačiu didžiausiu priešu!

Tiesą sakant, bent kartą gyvenime kiekvieną mūsų aplanko hipochondrinės mintys. Pavyzdžiui, sužinojusi, kad kurį nors  giminaitį ištiko širdies smūgis, keletą dienų galite jausti, jog „turite širdį“. Tiesiog pasąmoningai labiau fiksuoti širdies plakimo ritmą, ko paprastai  nepastebite. Arba vienoje mėgstamo serialo serijoje gydytojas pagal vienintelį simptomą – skausmą nugaroje – jūsų mylimai herojei nustato baisią diagnozę: „Stuburo vėžys.“ Ir štai jūs atidžiai įsiklausote į savo pačios pojūčius. Tačiau  jūsų šios mintys neapsėda ir po kurio laiko dingsta. O hipochondrikė žygiuoja  tiesiai į gydymo įstaigą, nes vaizduotė jos mintis neša vis toliau ir baimė, kad  ji serga ar tuoj tuoj susirgs, nebeapleidžia nei dieną, nei naktį.

Pas gydytoją – kaip į darbą

Yra toks posakis: „Kartok žmogui nuolat, kad jis  kupranugaris, ir galiausiai jis tuo patikės.“ Panašiai ir su hipochondrija. Ligą galima įsikalbėti. Jeigu galvoje nuolat sukasi įkyri mintis apie infarktą, insultą, vėžį ar kokią kitą ligą, baimė sukausto taip stipriai, kad žmogus iš tiesų gali pradėti jausti fizinius simptomus.

Hipochondrikui gydytojų konsultacija ir įvairūs  papildomi sveikatos tyrimai reikalingi kaip oras, o į gydymo įstaigą jis eina  kaip į darbą. Ir vis burnodamas, kad niekšai gydytojai ignoruoją jį – tokį sunkų ligonį. Laukdami tyrimų rezultatų, šie žmonės tarsi maudosi savo „svajonėje“, pasąmoningai atlikdami sunkiai gydomo ligonio vaidmenį, ligonio, su kuriuo  nevalia elgtis taip, kaip su kitais, „paprastais“, ligoniais. Liga, kurios  niekas neranda, daro juos ypatingus, o juk su „tokiais“ ligoniais ir namuose, ir  darbe visi privalo elgtis atitinkamai – atleisti nuo atsakomybės.

Hipochondriją medikai linkę vadinti liga be  priežasties – dėl priklausomybės nuo kitų žmonių atsiradęs pernelyg didelis  valdžios, privilegijų ir dėmesio poreikis. Ir dėl to jie yra sunkūs  pacientai.

Įgimta ir įgyta

Manoma, kad vienų pacientų polinkis liguistai  reaguoti į savo sveikatą „užprogramuotas“ genetiškai, kitų reakcija – vaikystėje  patirtų išgyvenimų rezultatas. Jeigu vaikas jaučiasi vienišas ir nesaugus,  užaugęs gali būti silpnas ir lengvai pažeidžiamas. Kita vertus, perdėtai  globojami vaikai, kurie žino, kad menkiausias negalavimas tuoj pat taps  išskirtinio dėmesio ženklu, užaugę elgsis pagal tą patį vaikystėje išmoktą modelį.

Psichoterapeutų manymu, klasikinės šios „ligos“ aukos – tai žmonės, nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo, slopinantys  tikrąsias emocijas ir pasižymintys žema saviverte. Į hipochondriją gali  pastūmėti stiprus stresas ar užsitęsusi depresija. Hipochondrikus persekioja ne  tiek ligos ar skausmo, kiek mirties baimė. Tam tikra prasme, psichologinio  nebrandumo ženklas, kurį padedant specialistui galima sėkmingai ugdyti.

5 žingsniai savigalbos link

1. Priimkite, kas nepriimtina. Privalote priimti faktą, kad neturite fizinių sveikatos problemų. Nėra  geresnio būdo kilusioms abejonėms išsklaidyti kaip gydytojo patvirtinimas.  Klausykite, ką jis sako, tikėkite jo žodžiais ir tyrimų rezultatais. Šis žingsnis yra sunkiausias, bet kai suvoksite, kad tai jūsų mintys veikia kūną ir  iš tiesų nėra jokios grėsmės sveikatai – baimė silps ir galėsite eiti prie kito žingsnio.

2. Keiskite požiūrį. Suvokusi  ir priėmusi faktą, kad jūsų kūną valdo ne kas kitas, o galva, pradėkite keisti  požiūrį į esminius savo gyvenimo sunkumus ir problemas. Jei neseniai netekote  brangaus žmogaus, neslopinkite savo emocijų, išsiverkite, nedrauskite sau  liūdėti, toks laikotarpis privalomas, kad galėtumėte eiti toliau. Jeigu darbe  patiriate sunkumų su vadovu, pradėkite dairytis naujo darbo. Išlikite optimiste  ir bandykite įžvelgti šviesą net tamsiausio tunelio gale.

3. Atnaujinkite drabužinę. Taip, drabužinę, perskaitėte teisingai. Eikite apsipirkti. Pakeiskite  stilių. Tai darydama didinsite savivertę, imsite labiau pasitikėti savimi.  Tiesiog tapkite nauju žmogumi. Įsigykite naujų kvepalų, ryškią suknelę ar  madingus batelius. Tai ne jūsų stilius? Būtent! Dabar jums to ir reikia!

4. Didinkite fizinį aktyvumą. Daugiau sportuodama, vaikščiodama ar kitaip aktyviai leisdama laiką, natūraliai mažinsite organizme streso hormonų. Atrasite atsipalaidavimo būdų, apie kuriuos anksčiau net nepagalvojote. Atsikratydama streso, kartu  atsikratysite ir jus kamuojančios problemos pagrindinių priežasčių. Tiesiog  turėsite mažiau laiko galvoti apie įvairių organų funkcionavimą.

5. Paįvairinkite savo aplinką.Dažniau išeikite iš namų. Keliaukite į filmą su draugais ar šeima.  Suorganizuokite iškylą gamtoje. Pakvieskite mylimą žmogų vakarienės į restoraną. Pokyčiai ir nauji įgūdžiai sumažins nemalonias ir pavojingas mintis apie skausmą bei negalavimus ir visi iliuziniai simptomai tiesiog išgaruos.

Dar keletas patarimų

♦ Venkite savarankiškai diagnozuoti sau bet  kokią ligą ir neieškokite daug informacijos internete ar leidiniuose apie ligos  simptomus. Didelis kiekis informacijos gali padidinti nerimą.

♦ Jokiu būdu negydykite „savo ligos“ vaistais.  Jeigu nesergate, kam jums ta chemija? Kad būtų ramiau, galite sau leisti  homeopatinių žirnelių, valerijono lašų, bet ne daugiau.

♦ Ieškokite ne ligos, o sveikatos įrodymų. Pagalvokite, kodėl taip bijote susirgti? Ir apskritai, kodėl manote, kad  sergate? Kuo dažniau „įjungsite“ protą, tuo mažiau vietos jus užvaldyti liks  emocijoms.

♦ Užsirašykite į psichoterapiją. Yra efektyvių metodų ir technikų, padedančių atsikratyti baimių, nervinės įtampos, vadinasi,  ir tokių nemalonių pasekmių kaip hipochondrija.

♦ Hipochondrijos atveju dažnai rekomenduojami  jogos ir meditacijos užsiėmimai. Jie padeda atsipalaiduoti, stiprina  psichologinę pusiausvyrą ir tokiu būdu ugdo psichologinę brandą.

Ar esate hipochondriška  asmenybė?

Jeigu į keturis ar daugiau teiginių atsakysite  teigiamai, verta susimąstyti.

1. Skrupulingai plaunate rankas vos tik  paliečiate ką nors, kas, jūsų manymu, gali turėti įvairių bakterijų ir mikrobų (net jei tuos daiktus liečiate tik jūs).

2. Nepraleidžiate progos paskaityti apie ligas  internete ar spaudoje. O gal turite medicininių knygų ar lankotės  specializuotuose portaluose, kur kasdien skaitote apie simptomus.

3. Sunerimstate dėl nestipraus odos niežėjimo  ar paraudimo ir nusprendžiate, kad jums – odos vėžys.

4. Per neilgą laiką lankėtės pas keletą gydytojų (nes jie nepatvirtino jūsų nuogąstavimų) ir tam išeikvojote daug laiko  bei pinigų.

5. Jaučiatės bejėgė, nes niekas nesupranta,  kodėl esate susirūpinusi savo sveikata.

6. Ieškodama ligos egzistavimo įrodymų ir  rūpindamasi simptomais, ignoruojate kitas savo gyvenimo sritis.

7. Nors nestudijuojate medicinos, puikiai  išmanote apie tokias retas ligas, apie kurias kiti nėra net girdėję.

8. Esate atlikusi daugybę diagnostinių tyrimų, kurių rezultatai neparodė net menkiausios ligos egzistavimo tikimybės. Bet jums  nuo to nepasidarė ramiau, atvirkščiai, manote, kad reikėtų dar keletą jų atlikti.

Tekstas psichologės Rasos  Aukštinaitytės

 

Nustatyta, kad GMO sukelia vėžį

Dalintis
Prancūzijos  mokslininkai sugriovė mitą apie genetiškai modifikuotų produktų saugumą  ir tėškė antausį ES biurokratams, kurie verčia visas Bendrijos šalis  įsileisti į savo laukus genetiškai modifikuotus augalus ir vartoti  maistą, pagamintą naudojant genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).

Skaityti daugiau: Nustatyta, kad GMO sukelia vėžį

Mokslininkai: nekenksmingų migdomųjų vaistų nėra

Dalintis
Migdomieji
© Shutterstock nuotr.

Sveikatos apsaugos specialistai konstatavo – nekenksmingų migdomųjų vaistų nėra. Naujausi tyrimai parodė – vyresniems, nei 65 m. žmonėms, vartojusiems preparatų su veikliąja medžiaga zopiklonas, zaleplonas ir zolpidemas Alzheimerio rizika padidėjo 50 proc. Taip pat padidėjo vėžio ir priklausomybės nuo vaistų grėsmė.

Kalifornijos universiteto specialistų teigimu, nereikėtų kištis į smegenų veiklą, kadangi iki šiol apie ją labai mažai žinoma. Pavyzdžiui, teigiama, kad naujausi migdomieji vaistai paveiks mažą smegenų dalį, žmogus užmigs 40 proc. greičiau be jokio šalutinio poveikio. Naujieji vaistai blokuoja oreksiną (tai hormonas, reguliuojantis santykį tarp dviejų priešingų medžiagų apykaitos fazių – dienos katabolizmo ir nakties anabolizmo), kuris atsakingas ne tik už miegą, bet ir už apetitą. Todėl yra rizikos sustorėti.

Na o trankvilizatoriai benzodiazepinai ir vaistai su zopiklonu ir pan. skatina junginio GABA gamybą. Minėtas junginys slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą, atpalaiduoja. Tačiau organizmas įpranta prie bet kokio junginio koncentracijos padidinimo, todėl laikui bėgant dozę reikia didinti, rašo „The Daily Mail“.

Įprastai migdomieji padeda užmigti tik 15 minučių anksčiau, o miego trukmę pailgina 37 minutėmis. Na o amerikiečių specialistų teigimu, vartojantys migdomuosius žmonės užmiega 12 minučių greičiau ir miega 11 minučių ilgiau. Egzistuoja didelė tikimybė, kad atsiras šalutinių poveikių, kaip antai galvos skausmas, nuovargis, fobijos, netgi gali kilti minčių apie savižudybę. 

 

GMO

Dalintis
GMO - tai vėžys (10)
2012 rugsėjo mėn. 29 d. 14:00:00 Perskaitė 685

Genetiškai modifikuotų produktų (GMO) šalininkams - Prancūzijos mokslininkų antausis. Dvejus metus slapta tyrę GMO poveikį organizmui šį trečiadienį jie paskelbė galutinę išvadą, jog GMO sukelia vėžį. Lietuvos žalieji teigia, jog informacijos apie GMO mažai, nes ji - įslaptinta. Ir įspėja - kišimasis į gamtos reikalus prie gero neprives.

Prancūzijos mokslininkai atliko tyrimą - dvejus metus šėrė žiurkes amerikiečių firmos „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais, šioms išsivystė didžiuliai navikai, sulig stalo teniso dydžio kamuoliuku.

Europos Komisija Europoje leido pirkti ir auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus „Monsanto“. Argumentas: nėra įrodymų, jog GMO produkcija gali pakenkti žmogaus sveikatai. Tuo tarpu modifikuotas produktas, prieš patekdamas į ES rinką, tiriamas tik tris mėnesius. Pasirodo, tiek laiko pakanka grifui „saugus“.

Prancūzijos mokslininkai šokiruojantį GMO tyrimą pristatė trečiadienį. Savo ruožtu šalies vyriausybė atsakingas už sveikatą institucijas įpareigojo išnagrinėti tyrimo rezultatus. „Monsanto“ firma pareiškė, jog jos produkcija - visiškai saugi ir nekelia jokių abejonių.

Prancūzijos Kano universiteto projektų vadovas Džilis-Erikas Seralinis teigė, jog pasaulyje pirmą kartą išsamiai ir per gerokai ilgesnį laikotarpį įvertintas genetiškai modifikuoto produkto ir panaudotų pesticidų poveikis. O tyrimo rezultatai kelia didelį nerimą.

Viskas įslaptinta

Pagrindo nerimui yra ir Lietuvoje, nors atsakingos institucijos apie GMO grėsmę nekalba. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis akcentuoja, jog GMO sritis pirmiausia yra susijusi su labai dideliais pinigais, galingomis kompanijomis, tokiomis kaip „Monsanto“ ir pan.

„Jeigu GMO gamintojai ir iniciatoriai norėtų, kad viskas būtų aišku ir skaidru, būtų leista nesuinteresuotiems mokslininkams tirti GMO poveikį. O dabar praktiškai ten viskas patentuota, įslaptinta, tyrimai gali būti tik jų pačių“, - teigė R.Braziulis. Žaliųjų judėjimo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, jog GMO istorijoje apskritai objektyvumo mažai. Nereikėtų stebėtis, jog prancūzų mokslininkus po tokio šokiruojančio tyrimo suinteresuotos grupės paduotų į teismą.

Anot R.Braziulio, jeigu nevyriausybinė visuomenė nespaustų GMO šalininkų, Europoje genetiškai modifikuoti augalai jau seniai klestėtų. GMO imperijai atstovaujantys mokslininkai mielai tą ir padarytų, tačiau tam trukdo priešiška visuomenės pozicija.

Kišamasis į gamtos reikalus

Gamtosaugininkai atvirai kalba apie tai, jog kišimasis į gamtos reikalus atsisuks prieš patį žmogų.

„Pavyzdžiui, superpiktžolių atsiradimas - jau faktas. Jos kryžminasi su natūraliais augalais, tokie augalai tampa atsparūs pesticidams. O kalbėjimas apie tai, jog tokie augalai padės išgelbėti pasaulį nuo bado, yra neteisingas“, - teigė R.Braziulis.

Vis dėlto vartotojai, iš parduotuvių perkantys mėsą, negali gauti informacijos, kaip gyvulys buvo augintas - šertas genetiškai modifikuotu pašaru ar natūraliu.

Pasak R.Braziulio, reikėtų reikalauti, kad būtų įvestas žymėjimas, kokiais pašarais gyvulys šertas. Nevyriausybininkai reikalauja, kad būtų kuo daugiau žymima, o kita - suinteresuota pusė - stengiasi priešingai.

„Pavyzdžiui, Amerikoje yra „Monsanto“ policija, ji saugo firmos teises. Randa pas ūkininką kokių nors genetiškai modifikuotų augalų, niekas neklausia, ar jie pateko per užkrėstas sėklas į kitą lauką, iškart sako, kad pasikėsinta į nuosavybę, - pasakojo Žaliųjų judėjimo pirmininkas. - Jeigu pas mus leistų ką nors panašaus, nekalti ūkininkai taip pat sulauktų nežmoniško puolimo.

Ateitų koks nors amerikietis, nusipirkęs žemę, pradėtų auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir reikštų pretenzijas kaimynui, nors šis ir neturėtų tikslo auginti genetiškai modifikuotus augalus.“

Ar auginsime, padiktuos Europa

R.Braziulis teigė, jog tai, ar Lietuvoje kada nors bus leista auginti genetiškai modifikuotus augalus, priklausys nuo bendros situacijos Europoje.

„Jeigu Europoje dauguma valstybių neleis auginti genetiškai modifikuotų augalų, ir Lietuvoje to nebus. Jei atvirkščiai - atsilaikyti bus sunku. Kol kas Europoje situacija nėra labai bloga. Pagrindinis spaudimas patiriamas iš Amerikos, nes ten GMO pagrindas“, - sakė R.Braziulis.

Kas prisiims atsakomybę, kai žmonės nuo masiškai vartojamų genetiškai modifikuotų produktų pradės sirgti? R.Braziulis teigė, jog optimistinių prognozių nėra.

„Dėl GMO niekas neprisiims atsakomybės, žmonės tiesiog susirgtų ir numirtų. Vyrauja nuomonė, jog žmonių ir taip per daug. Viena direktyva saugo žmonių sveikatą, kita - nesaugo, - ES žaidimo taisykles atskleidė R.Braziulis. - Yra tokia knyga „Džiunglės“, XIX a. pab. - XX a. pr. Amerikoje verslininkai darė ką norėjo. Jokios kontrolės nebuvo, paskui ji stiprėjo. Regis, vėl grįžtama prie tų džiunglių: su naujomis technologijomis, GMO, chemikalais, maisto priedais. Viskas gražu, sanitarija, įvairūs reikalavimai, o iš tikrųjų maistas tampa labai nesaugus.“

Paprastas žmogus jau nieko nebegali spręsti. Paprastos laboratorijos, pasak Žaliųjų vadovo, apie genetiškai modifikuotą produktą negali nieko pasakyti.

„Gal išmirs milijonai žmonių po kiek metų, - negali to žinoti, tačiau dalykai, kai žmogus keičia natūralią gamtą, prie gero niekada neprivedė ir neprives“, - rėžė R.Braziulis.

Vykdomas atvirkštinis procesas

Kad GMO grėsmė jau kybo ir virš Lietuvos, patvirtino akademikas genetikas Algirdas Sliesaravičius - tam atvejui, jeigu genetiškai modifikuoti augalai bus pradėti auginti, jau parengta įstatyminė bazė.

„Aš siūlau ne nuo gamybos pradėti, pirmiausia turėtų būti bandymai. Kitas dalykas, jeigu jau būtų auginama, turėtų būti ne maistui, o techninėms reikmėms, pavyzdžiui, energetikai ar dekoratyviniams augalams“, - teigė A.Sliesaravičius.

Pašarinių augalų metodų kūrėjas A.Sliesaravičius akcentavo, jog trijų mėnesių modifikuotam produktui ištirti, aišku, nepakanka.

„Būna, mokslininkai tiria ne iš tos srities, dažnai neišmanantys kai kurių dalykų. Apskritai, jeigu tyrimų negalima patikrinti, tenka abejoti jų tikrumu, - teigė ekspertas. - Reikia pradėti nuo eksperimentų, nes dabar bandymams negalima auginti, o gamybai galima. Tai yra atvirkštinis procesas, taip neturėtų būti.“

A.Sliesaravičius atkreipė dėmesį į tai, jog bandymai turėtų būti objektyvūs. „Juos turėtų matyti ir kiti mokslininkai, studentai. Visuomenei aiškumo būtų daugiau.“

Pažeidimų nenustatyta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ernestas Griška informavo, jog per pirmuosius aštuonis 2012-ųjų mėnesius iš kombinuotųjų pašarų ir žaliavų tyrimui dėl GMO buvo atrinkti 5 mėginiai, iš importuojamų kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų - 8. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami.

Paklaustas, kaip užtikrinamas saugumas gabenant pašarus, jis teigė, jog pašarų verslo operatoriai kiek įmanoma turi užtikrinti, kad gabenami pirminiai pašarų produktai, už kuriuos jie atsakingi, būtų apsaugoti nuo užteršimo ir sugadinimo. Šių reikalavimų vykdymas esą yra tikrinamas planinių ir neplaninių pašarų ūkio subjektų patikrinimo metu.

Statistika

Nuo 2010 m. sausio daugiausia pašarinių žaliavų su GMO (sojų išspaudos, sojos rupiniai) įvežta iš Argentinos.

Per 2010 m. į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus įvežta 4546 pašarų siuntos, iš jų 6 - su GMO.

Per 2011 m. į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus buvo įvežta 5683 pašarų siuntos, iš jų 21 - su GMO.

Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus įvežta 4097 pašarų siuntos, iš jų - 24 su GMO.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvoje pagaminta 763,4 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų, iš kurių beveik 200 tūkst. tonų su GMO (26,4 proc.).

VMVT duomenys

Faktai

Leidimus auginti GMO turi 21 pasaulio šalis. Genetiškai modifikuotų augalų plotai kasmet didėja apie 10-11 proc. ir dabar jau gerokai viršija 100 mln. hektarų.

JAV įteisinta daugiau nei 8 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų veislių, jie sudaro apie 68 proc. visų šioje šalyje auginamų augalų. Tarp jų daugybė kasdien vartojamų maistui: pomidorai, bulvės, kukurūzai, melionai, ryžiai, burokai, braškės, vynuogės, agurkai, salotos ir kt.

ES galima auginti 29 genetiškai modifikuotus augalus, skirtus maistui ir pašarams: 17 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės, 2 sojos veisles.

Genetiškai modifikuoti augalai Europoje auginami Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje. Lietuvoje teisės auginti genetiškai modifikuotų augalų neturi nė vienas ūkininkas.

Lietuvoje prekiaujama sudėtyje GMO turinčiais aliejais, margarinais, majonezais, maisto papildais, konservais. Konkrečius jų pavadinimus (per 170 produktų) galima sužinoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje www.vet.lt.

Parengta paga dienraštį "Vakaro žinios"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Maisto sauga ir kokybė >> GMO produktų kontrolė
 

GMO produktų kontrolė


Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt.

Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą. Reglamente 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nurodyti ženklinimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti – vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO. ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams:17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.

Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinant gamintojas privalo sudedamųjų dalių sąraše nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), įgyvendindama ES Reglamentą Nr. 1829/2003 dėl maisto ir pašarų kontrolės, taip pat vykdydama nacionalinių teisės aktų reikalavimus, jau šešti metai vykdo GMO kontrolę įvairiuose etapuose – rinkoje bei gamybos įmonėse, importo metu. Apskričių, miestų ir rajonų VMVT vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų kontrolę rinkoje, siekiant išaiškinti, ar teisingai ženklinami genetiškai modifikuoti maisto produktai ar pašarai. Kreipiamas didelis dėmesys produktams, importuotiems iš trečiųjų šalių, taip pat tikrinama, ar maisto produktų etiketėse žymima, kad GMO panaudoti kaip žaliavos kitų maisto produktų gamyboje.

Sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių, ir kt. maisto produktų bei pašarų mėginiai dėl genetinės modifikacijos nustatymo pateikiami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriui. Šis skyrius naudoja ES akredituotus genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo metodus, kuriais nustatomi net patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai maisto produktuose. Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, 2 iš jų – mokslų daktarai. GMO tyrimų skyrius priimtas į ES Jungtinį tyrimų centrą (JTC), kuris apjungia 45 kontrolines laboratorijas. Skyriaus specialistai kasmet dalyvauja JTC rengiamose GMO tyrimo metodų įteisinimo ir profesinio testavimo studijose.

Valstybinė genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolė (2011)

2011 m., vykdant importuojamų maisto produktų (sojų, kukurūzų, ryžių, rapsų, maisto papildų, duonos, makaronų, konditerijos gaminių, šokolado produktų) valstybinę kontrolę, įvertinus jų riziką atrinkti 119 mėginių galimai genetinei modifikacijai nustatyti. Iš jų: 3 mėginiuose nustatyti genetiškai modifikuoti sojų produktai, kurių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose to nebuvo nurodyta. Pažeidimai nustatyti dviejuose saldumynų mėginiuose, importuotose iš Turkijos (26 030 kg) ir viename sojos izoflavonų sauso ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje, iš Izraelio (25 kg), kurie skirti maisto papildų gamybai. Sustabdytas šių produktų realizavimas ir nurodyta importuotojams juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.

2011 m. į rinką nepateko 26055 kg nepaženklintų genetiškai modifikuotų maisto produktų importuotų iš trečiųjų šalių.

Vykdant valstybinę genetiškai modifikuotų produktų kontrolę rinkoje bei gamybos įmonėse 2011 m. patikrinta 693 negyvūninio ir 212 gyvūninio maisto produktų gamybos subjektai bei 962 viešojo maitinimo įmonės dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo, jų atsekamumo, ženklinimo reikalavimų. Kontrolės metu nustatyti 4 pažeidimų atvejai, kai įmonės naudojo gamybai sojų aliejų, išspaustą iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau pagaminto produkto ženklinimo etiketėse to nebuvo nurodoma.

Padidėjus visuomenės dėmesiui genetiškai modifikuotiems organizmams, 2011 m. VMVT nuolat rengė ir teikė informaciją internetinėje svetainėje, žiniasklaidos priemonėse

Patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO sąrašas
(2011-07-28) / Prekybos kontrolė

 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę, tikrina naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų ženklinimą, jų atsekamumą, atlieka rizikos vertinimą. Dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nustatymo tiriami iš trečiųjų šalių importuojami sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, bulvių ir kiti produktai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT maisto produktų inspektoriai iš importuojamų produktų atrinko 71 maisto produktų mėginį genetinei modifikacijai nustatyti (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, sojos lecitino, vaikų maistelio iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Korėjos, Izraelio, Tailando, Turkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Taivanio, Argentinos, Kambodžos, Italijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Lenkijos, Bulgarijos). Atlikus tyrimus, buvo nustatyti trys pažeidimų atvejai.
 
Sojos izoflavonų, importuotų iš Izraelio (25 kg) ir skirtų maisto papildų gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 % genetiškai modifikuotų sojų produktų. Šių žaliavų lydinčiuose dokumentuose ir ženklinimo etiketėse GMO nebuvo nurodyta. Žaliavų realizavimas sustabdytas, gamintojui nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka perženklinti produkciją.
 
Pažeidimai buvo nustatyti ir dviejuose saldumynų mėginiuose, importuotose iš Turkijos (26 030 kg). Saldumynuose nustatyta genetiškai modifikuotos sojos, viršijančios ES teisės aktais nustatytą ženklinimo ribą (0,9 %). Apie tai nebuvo nurodyta šių saldumynų ženklinimo etiketėse ar kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose. Buvo sustabdytas šių saldumynų realizavimas ir nurodyta importuotojui juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.
 
Viso per šių metų pirmąjį pusmetį į rinką nepateko 26 055 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių.
 
Vykdant rinkos kontrolę, iš parduotuvių buvo atrinkti 6 mėginiai maistelio, skirto kūdikių ir mažų vaikų mitybai, kurių sudėtyje nurodyti sojų produktai. Atlikus laboratorinius tyrimus, vaikų maistelyje, importuotame iš Lenkijos, Švedijos, Olandijos ir Slovakijos, GMO nebuvo nustatyta.
 
VMVT inspektoriai per pirmą 2011 metų pusmetį patikrino 693 negyvūninių ir 212 gyvūninių maisto produktų gamybos įmones bei 231 viešojo maitinimo įmonę dėl genetiškai modifikuotų žaliavų (sojų aliejaus) naudojimo gamyboje, produktų ženklinimo reikalavimų laikymosi. Buvo nustatyti 4 pažeidimų atvejai.
 
J. Juodienės turizmo sodyboje „Tėviškė“ (Kailinių km, Veisiejų sen., Lazdijų raj.) viešojo maitinimo patiekalų gamybai buvo naudojamas augalinis aliejus „Tėviškė“, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors šis aliejus nebuvo įtrauktas į gaminamų patiekalų receptūras. Atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda.
 
UAB „Norfos mažmena“ (Veiverių g. 142, Kaunas), mėsinėje, „tradicinių kiaulienos šašlykų“ gamybai buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors ženklinimo etiketėse apie tai nebuvo nurodyta. Įmonė pateikė trūkumų šalinimo planą ir įsipareigojo tokio aliejaus daugiau nenaudoti.
 
Žemės ūkio kooperatyvo „Agromatas“ (Kintai, Šilutės raj.) duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gaminių kepimo įmonė gamino kreminius konditerijos gaminius, nors tokiai veiklai neturėjo tinkamų patalpų ir Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Pagamintų keksų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, kad šio produkto sudėtyje yra augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Šilutės VMVT uždraudė įmonei gaminti kreminės konditerijos gaminius bei tiekti į rinką keksus. Atsakingam darbuotojui skirta 500 Lt bauda.
 
UAB „Armundo“ restorane Jonavoje nustatyta, kad patiekalų gamyboje buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau patiekalų receptūrose šis aliejus nebuvo nurodytas. Atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.
 
VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją visuomenei GMO klausimais internetiniame puslapyje (www.vmvt.lt). Šiuo metu patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašas:
 
26 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Cento, Kooperacijos aruodai, Virtuosso, Olira, Pakelė.
 
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, Riebalų tepinys 25 % riebumo.
 
43 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai „Truffle“ su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžiojiplytelė „Schock“, „Safari“, „Chocair“, dražė su kakava, sukramtomi saldainiai „Toffix“ su vaisiniu įdaru, saldainiai „Extrime“ braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai „Prestij Napolitan“, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais „Olivija“, šokoladiniai saldainiai „Tvist“, Volcano caramel“, „Wonderfull“, „Dream Coconut“, „Extra Princh“, „Miško voveraitė“, „Vakaro premjera“, „Pralito“, „Vaikiška karuselė“, „Kara-Kum-Lasošči“, „Haloween“, sausainiai su pertepimu „Prens Strawbery“, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas „Poltava“,
 
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus, Provanso (Vokietija).
 
2 pavadinimų skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu.
 
97 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, spurgos su daržovėmis, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: Jūratė, Astra, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltinis, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiškas blynas, tinginio cepelinas, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“ salotos, salotos „Gaiva“, salotos „Ruduo“, „Pavasarinės“ salotos, „Gardžiosios“ salotos, salotos „Svaja“, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos filė tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais, tradicinis kiaulienos šašlykas.
 
„Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Prekyba produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik ES įteisintų augalų veislių maisto produktais. Pagal ES galiojančius reikalavimus, kurių privaloma laikytis, ženklinant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., paryškintomis raidėmis. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

 

Šeimos gydytojo V.V. Zacharo svetainė

Dalintis

zacharas Sveiki, Jūs patekote Į šeimos gydytojo Vidmanto Zacharo interneto svetainę. Šioje svetainėje Jūs sužinosite , kaip sveikai gyventi, kaip greitai išsigydyti, kada kreiptis į šeimos gydytoją, bei rasite daug Jums reikalingos informacijos. Taip pat joje skelbsime ir savo darbo laiką, grafiką ir užimtumą. Tokiu būdu siekiame būti labiau prieinami tiems, kam iš tikro yra reikalinga medicininė pagalba. 

Subkategorijos

Friday the 17th - Vidfmanto V. Zacharo svetainė.Thanks to Joomla 2.5 templates by FTS